verstuvė

verstuvė
verstuvė̃ sf. (3b) I, J.Jabl, K.Būg, Š, BŽ328, DŽ, NdŽ, KŽ, verstùvė (2) LKAI106(Prk, Lkč), ver̃stuvė (1) Šd 1. D.Pošk, Kos37,152, BzF197, M, L, Rtr, LKAI106(Prk, Lpl, Bdr, Grg, Tv, Varn, Pd, Užv, Šv) arklo dalis, kuri verčia žemę į šalį: Dvišakė ver̃stuvė Krž. Verstuvė̃ pri žagrių dėl vertimo velėnos J. Verstuvė̃ verta velėną DūnŽ. Teip ir arsi: čia verstuvė̃ būs, ka verstum žemes Vvr. Tą ver̃stuvę vartysi, i vers vagas Grd. Ver̃stuvę antdeda ant noragų, ka verstum žemę Gršl. Verstuvė̃ verta velėną į šonus Slnt. Ver̃stuvę párkeli į antrą pusę, tai verta į kitą šoną Klm. Buvo toki verstuvẽlė, ant vienos pusės Mžk. [Žemaičiai] žambius tur ypatingus mažus, kuriūse verstuvė yra pagalelis gelžiu apkaltas, parkelamas nu vieno norago ant antro V.Valanč. Senelis pamokinęs pasitaisyti verstuvę, per abi pusi verčiamą BsMtI13(Sln). Linksmas artojas nešė paskuojį noragą ar verstuvę į kalvę į ragotinę ar kardą kaldinti S.Dauk. 2. LKAI106(Nv, Žlp, Trg, Krč, Pmp, Antš, Pl, Rk, Krsn, Km, Sb, Rd, Dt, Rm, Vad) plūgo dalis, kuri verčia žemę į šoną: Verstuvė̃ bus, kol sudils, o žagre paarsi tris dienas, ir važiuok kalvėn Vb. Plūgas buvo toksai jau, verstuvė̃ geležinė, iena medinė Jdp. Nori, kad graži vaga būt, verstuvę nutaikyk Skp. ^ Rankos tokios kaip verstuvės M.Katil. 3. kaupiklio dalis, kuri užverčia žemę: [Kaupiką] sudaro smailūs trikampio formos noragai ir dvišonės verstuvės (norago pakeltas žemes verčia ant augalų stiebų apačios) LTEV397. 4. lankelis prie dalgiakočio: Pritaisyk ir mano dalgei ver̃stuvę Pbr. Verstuvė̃ kliūva žemės Sk. 5. M.Unt(Rt) geležinis įrankis klumpėms dirbti, kulninė. 6. verslas, užsiėmimas: Apie 2000 žmonių gintarų rankiojime darbą ir pelną randa. Šita verstuvė nėra už menką laikytina LC1885,34.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • verstuvė — verstuvė̃ dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • verstuvėlis — verstuvė̃lis sm. (2) Rdm juok. skolinamas iš kaimyno daiktas, kurio prašantysis nepažįsta ir ppr. gauna maiše akmenį: Nueik pas Šarkų, pažyčiosi man verstuvė̃lio Sn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • balnas — 1 bal̃nas sm. (4) 1. K ant arklio dedama sėdynė joti: Užsidėk bal̃ną ir jok Gs. Sūnaiti mano, ... [duosiu] širvą žirgą, tymo balną pas mergelę joti JD509. Apžargomis joju, be balno SD222. Arklys po balnu B. Štai kabo tavo tymo balnas ir kardas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bubinas — bùbinas (brus. бyбeн) sm. (3b), bū̃binas Šl 1. Šl būgnas: Bùbinas padirbtas iš šunies skūros Pn. Jau muša bùbiną Všk. Ėmė bubiną rankon savo Ch2Moz15,20. ^ Jo pilvas išvirtęs kaip bùbinas Jnšk. Arkliai pririję kaip bubinaĩ Dbk. Ant bubino… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gelda — sf. (1) 1. K iš vieno medžio išskobtas pailgas indas, niekotė: Pilna gelda prisikėlė pyrago Jnšk. Atnešk geldą, rūbus mazgosim Rk. Aviniukas skundžiasi: „Jau peiliai išgaląsti, geldos išmazgotos“ BsMtII159. Motyna geldo[je] begulintį rado Sch202 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ielakstis — sf. (1) 1. J, M, Š, Nj, Pšl, Grz, Ll jaučių traukiamo arklo iena, išaugusi iš vieno medžio: Ielakstis – išara, iš vieno medžio išaugusi Š. Ištįsęs kaip ielakstis Klov. 2. jungo raištis: Ielakstis yra virvė nuo žagrės, kuri jungą su ragõžiumi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabliukas — kabliùkas sm. (2) 1. meškerės vąšiukas, ant kurio maunamas (kabinamas) jaukas, masalas: Ot tavo geri kabliùkai – su barzdelėms Jrb. Imk storesnį siūlą, kad žuvis nenutraukt kabliùko Kp. Pririšk gerai kabliùką, kad neatsileistų Jrb. 2. arklo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaldinti — kaldinti, ina, ino Š; M 1. cur. 1 kalti 6: Net turi tą daryti iš akmenų kaldintų Bb12Moz20,25. Akmuo kaldintas R399. 2. K cur. 1 kalti 10: Kaldinti pasagus J. O prie naujos žagrelės kaldinki noragužius LTR. Noragą ar verstuvę į ragotinę ar kardą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulninė — kulnìnė sf. (2) Rt toks geležinis įrankis, verstuvė (klumpdirbių terminas) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kumpė — kum̃pė sf. (2) Lš, kumpė̃ (4) 1. medinio arklo dalis – kairioji verstuvė: Kum̃pė užkabina, o tiesė dalis verčia žemę Nmn. Kairė palyčia vadinas kumpė̃ Vrn. 2. kreivė: ^ „Kumpė, ringė! kur tu bėgsi?“ – „Skustė, plikė! kas tau rūp?!“ (upelis teka… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”